Bendra būsto paskola po išsiskyrimo: kokie sprendimai galimi?

Santykiai baigiasi, bet banko sutartis - ne. Jei būstas pirktas su bendra paskola, o santykiai pasibaigė, bendra būsto paskola po išsiskyrimo dažniausiai lieka lygiai tokia pati, kokia buvo.

Abu žmonės vis dar teisiškai atsakingi už visą įsipareigojimą, nepriklausomai nuo to, kas realiai gyvena bute ir kaip tarpusavyje susitarė.

Kodėl bankui svarbi sutartis, o ne išsiskyrimas

Paskolos sutartis sudaryta tarp banko ir dviejų skolininkų, ne tarp dviejų partnerių. Tokia atsakomybė vadinama solidariąja - tai reiškia, kad bankas gali reikalauti prievolės vykdymo iš abiejų bendraskolių arba iš bet kurio vieno, nepriklausomai nuo jų tarpusavio susitarimo. Ši taisyklė įtvirtinta Civilinio kodekso 6.6 straipsnyje ir galioja visoms solidarioms prievolėms, ne tik būsto paskoloms.

Praktiškai tai reiškia: jei vienas iš buvusių partnerių išsikrausto, o kitas lieka bute ir žodžiu pažada mokėti visą įmoką, bankui šis susitarimas nieko nereiškia. Jei įmokos ims vėluoti, pretenzijos gali atkeliauti abiem - net tam, kuris jau seniai negyvena bute ir mano, kad "paliko" situaciją buvusiam partneriui. Kol paskolos sutartis nepakeista arba paskola neuždaryta, teisinis ryšys su banku išlieka nepaisant to, kas vyksta asmeniniame gyvenime.

Kokie sprendimai dažniausiai galimi

Situacija sprendžiama vienu iš trijų būdų, priklausomai nuo to, ar kuris nors iš partnerių nori pasilikti būstą, ir ar bankas sutinka keisti sutartį.

Pirmas kelias - vienas partneris perima būstą, o kredito sutartis pakeičiama taip, kad jis lieka vienintelis paskolos gavėjas. Bankas šį prašymą vertina iš naujo, tarsi tai būtų nauja paraiška: tikrina pajamas, kitus įsipareigojimus ir kredito istoriją. Jei vieno žmogaus pajamų bankui neužtenka, sutarties perrašyti nepavyks, kad ir kaip abu partneriai tarpusavyje būtų susitarę.

Antras kelias - būstas parduodamas, o iš pardavimo sumos uždaroma likusi paskola. Likutis pasidalinamas pagal turėtas nuosavybės dalis. Šis variantas dažnai atrodo sudėtingiausias emociškai, bet finansiškai jis paprastai aiškiausias - abu partneriai atsiriboja nuo bendro įsipareigojimo tuo pačiu metu ir vienu veiksmu.

Trečias kelias - laikinas bendras mokėjimas be jokio sprendimo. Kai kurie žmonės toliau moka pusę įmokos, tikėdamiesi, kad situacija susitvarkys pati. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti patogu, tačiau tai nėra realus išėjimas iš paskolos - tai tik atidėtas sprendimas. Kuo ilgiau tęsiasi toks susitarimas, tuo didesnė rizika, kad vienam iš partnerių pasikeitus aplinkybėms - naujam būstui, naujai paskolai ar tiesiog nenorui toliau mokėti - klausimą teks spręsti jau krizės, o ne ramaus susitarimo sąlygomis.

Kai vienas nori pasilikti būstą, o kitas - pasitraukti

Sudėtingiausia situacija - kai vienas partneris nori pasilikti būste, o kitas nori kuo greičiau atsiriboti. Čia dažniausiai iškyla du klausimai: ar pasiliekantis partneris finansiškai pajėgus perimti visą paskolą vienas, ir kiek realiai vertas pats būstas.

Jei pasiliekantis partneris bankui neatitinka mokumo reikalavimų, sutarties perrašyti nepavyks - nepriklausomai nuo to, kiek gerai jis moka įmokas šiuo metu kartu su buvusiu partneriu. Tokiu atveju lieka du variantai: ieškoti kito banko, kuris sutiktų refinansuoti paskolą vieno žmogaus vardu, arba grįžti prie pardavimo kaip vienintelio realaus sprendimo.

Jei esamas bankas atsisako keisti sutartį arba jos sąlygos netinka, galima vertinti refinansavimą kitame banke - tai naujos paskolos sudarymas, kuria padengiama ankstesnė paskola. Tačiau naujas bankas taip pat iš naujo vertins pajamas, įsipareigojimus, turto vertę ir riziką, tarsi tai būtų visiškai nauja paskola. Kaip veikia paskolos sąlygų keitimas ir refinansavimas, aiškiai aprašo Lietuvos bankas savo svetainėje - verta pasitikrinti aktualias sąlygas prieš kreipiantis į banką.

Kaip vertinti būsto vertę ir kompensaciją

Kai vienas partneris išperka kito dalį, dažniausiai kyla įtampa dėl kainos - pasiliekantis linkęs manyti, kad būstas vertas mažiau, išeinantysis - kad daugiau. Orientacinis principas dažnai yra būsto rinkos vertė atėmus paskolos likutį, tačiau tai nėra automatinė galutinė kompensacijos suma. Reikšmės gali turėti nuosavybės dalys, pradinis įnašas, kas ir kiek realiai mokėjo įmokas, investicijos į būsto remontą ar pagerinimą, taip pat santuokos ar partnerystės teisinis režimas ir ankstesni susitarimai tarp šalių.

Būtent todėl verta atskirti dvi skirtingas sumas - būsto rinkos vertę ir likusią paskolą - ir nesitenkinti viena ar kita puse pasiūlyta suma be aiškaus pagrindo. Praktikoje konfliktas dėl kainos sprendžiamas paprasčiau, kai reali būsto vertė nustatoma ne pagal vieno ar kito nuomonę, o pagal nepriklausomą vertinimą.

Kada pardavimas tampa racionalesnis sprendimas

Pardavimas dažniausiai pasirenkamas todėl, kad jis aiškiausiai atskiria dvi finansines gyvenimo linijas. Kai turtas parduodamas, paskola uždaroma iš karto, o likutis pasidalinamas - abu partneriai gauna aiškų, apčiuopiamą atsiskaitymo tašką. Perrašant paskolą vienam asmeniui, antrasis partneris kartais dar ilgai jaučiasi susijęs su situacija, ypač jei vertinimas ar dokumentų tvarkymas užsitęsia arba bankas kelia papildomų sąlygų.

Pardavimas taip pat tampa aiškesniu sprendimu, kai pasiliekančio partnerio pajamos bankui atrodo nepakankamos, arba kai abi pusės tiesiog nori kuo greičiau užbaigti bendrą finansinį įsipareigojimą, o ne tęsti derybas dėl vertinimo ir sąlygų.

Nuo ko pradėti

Prieš renkantis kelią, verta susidėlioti tris dalykus: kiek realiai liko negrąžintos paskolos, kokia yra tikroji būsto rinkos vertė, ir kokia bus banko pozicija, jei vienas partneris norės perimti paskolą vienas arba ją refinansuoti. Šie skaičiai ir banko pozicija yra pagrindas, nuo kurio verta pradėti - o ne galutinis tarpusavio susitarimas, kurio dar nepatvirtino nei realūs skaičiai, nei bankas. Tik turint aiškų atsakymą į šiuos tris klausimus matyti, ar realu būstą perimti vienam, ar racionaliau iš karto planuoti pardavimą.