Šventosios uosto atgimimas: pasirašyta istorinė sutartis, prasideda didieji statybų darbai

Ilgus metus brandinta svajonė atkurti Šventosios jūrų uostą virsta realybe. Palangos miesto savivaldybė pasirašė istorine vadinamą rangos sutartį dėl svarbiausio rekonstrukcijos etapo – molų ir kitos būtinosios infrastruktūros statybų. Tarptautinį konkursą laimėjusi bendrovė „Tilsta“ įsipareigojo darbus atlikti per dvejus metus.

Istorinis žingsnis ne tik pajūriui

Šventosios uosto atkūrimas laikomas vienu svarbiausių strateginių projektų ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visos šalies mastu. Atnaujintas uostas tarnaus pramoginei laivybai, turizmui, žvejybai, taip pat bus pritaikytas valstybės institucijų, tokių kaip pasieniečiai ar kariuomenė, poreikiams.

„Šventosios jūrų uosto atkūrimas yra istorinis žingsnis ne tik Palangai ir visam pajūriui, bet ir visai Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Daugelį metų brandintas projektas pagaliau pereina į svarbiausią įgyvendinimo etapą – bus sukurta bazinė infrastruktūra, be kurios uostas negalėtų visaverčiai funkcionuoti“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Ne mažiau svarbi ir aplinkosauginė projekto nauda. Planuojama, kad naujieji molai padės sulaikyti smėlio sąnašas, kurias vėliau bus galima panaudoti Palangos paplūdimiams atnaujinti.

Kas bus pastatyta Šventojoje?

Projektas numato esminius pokyčius uosto teritorijoje. Vienas reikšmingiausių darbų – dviejų naujų išorinių molų statyba, kurie suformuos saugią įplauką į uostą ir apsaugos jį nuo Baltijos jūros bangų bei smėlio.

Pietinis molas nusidrieks į jūrą 647,5 metro, o šiaurinis – 402,5 metro. Palei visą pietinį molą bus įrengta 9 metrų pločio promenada, kuri taps nauja traukos vieta pėstiesiems ir uosto lankytojams. Prie šio molo taip pat bus įrengtos keturios krantinės, skirtos laivams švartuotis.

Šiaurinis molas atliks krantosauginę funkciją – sulaikys smėlį ir užtikrins, kad įplaukos kanalas neužsineštų. Dėl savo konstrukcijos jis nebus pritaikytas lankytojams.

Bus gilinama akvatorija ir įrengiama infrastruktūra

Didelė projekto dalis skirta akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo darbams. Numatoma, kad ties uosto vartais gylis sieks 6 metrus, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrus. Tai leis saugiai įplaukti ne tik pramoginėms jachtoms, bet ir žvejybiniams bei specialiosios paskirties laivams.

Siekiant dar labiau apsisaugoti nuo smėlio, bus pastatyta ir 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė. Rangos darbų metu taip pat bus įrengta visa laivams aptarnauti reikalinga infrastruktūra: švartavimo įranga, elektros ir vandens tiekimo kolonėlės, apšvietimo sistemos bei inžineriniai tinklai.

Sudėtingas projektas ir solidi kaina

„Šventosios jūrų uosto atkūrimas yra vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie istorinės Šventosios uosto atkūrimo vizijos įgyvendinimo“, – teigė darbus atliksiančios UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.

Pasirašytos rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų, valstybės ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius. Įgyvendinus projektą, Lietuva turės modernų mažųjų ir specialiosios paskirties laivų uostą, kuris sustiprins šalies jūrinę infrastruktūrą, prisidės prie regiono ekonomikos plėtros ir pakrančių turizmo augimo.