Genialus būdas vėsinti namus per karščius: prireiks tik vieno daikto, kurį turite spintoje

Kaitra bute – ne nuosprendis

Lietuvą užplūdus karščio bangoms, daugelis butų virsta tikromis pirtimis. Termometro stulpeliui perkopus 30 laipsnių ribą, ieškoma įvairiausių būdų atsivėsinti. Kondicionierius tampa tikru išsigelbėjimu, tačiau jo kaina kandžiojasi ne tik jį įsigyjant, bet ir kas mėnesį gaunant elektros sąskaitas. Kitos priemonės, pavyzdžiui, vidinės žaliuzės ar tamsios užuolaidos, nors ir sumažina saulės kaitrą, kambarį paverčia niūriu ir tamsiu urvu.

Pasirodo, egzistuoja itin paprastas, pigus ir stebėtinai efektyvus sprendimas, kurį jau šimtmečius naudoja pietų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, gyventojai. Jam prireiks tik vieno daikto, kurį tikriausiai kiekvienas turi savo spintoje.

Kodėl apsauga iš vidaus nėra tokia veiksminga?

Dažniausiai nuo saulės ginamės priemonėmis, įrengtomis kambario viduje – užuolaidomis, roletais ar žaliuzėmis. Tačiau čia ir slypi pagrindinė problema. Saulės spinduliai pirmiausia praeina pro lango stiklą ir tik tada atsimuša į vidinį barjerą. Tai reiškia, kad šiluma jau pateko į patalpą. Nors užuolaidos ar žaliuzės sulėtina jos sklidimą, kambarys vis tiek neišvengiamai įkaista.

Sprendimas – balta paklodė lango išorėje

Pietiečių paslaptis – barjeras saulei turi būti įrengtas ne viduje, o lauke. Ant lango išorės pakabintas baltas audinys, pavyzdžiui, paprasta paklodė, veikia kaip skydas – jis atspindi didžiąją dalį saulės spinduliuotės dar prieš jai pasiekiant stiklą. Dėl šios priežasties šiluma tiesiog nepatenka į kambarį, o patalpos temperatūra kyla gerokai lėčiau. Poveikis pajuntamas jau per pirmą valandą.

Fizika čia paprasta: baltas paviršius atspindi saulės energiją, o tamsus – ją sugeria. Todėl tamsus audinys pats įkaistų ir spinduliuotų šilumą. Kuo audinys šviesesnis ir tankesnis, tuo daugiau karščio jis atspindės.

Koks audinys tinka geriausiai ir kaip jį pritvirtinti?

Idealus ir pigiausias variantas – balta medvilninė paklodė. Dar geresnį efektą suteiks linas, nes yra tankesnis ir atsparesnis aplinkos poveikiui. Svarbiausia taisyklė – audinys turi būti pakankamai tankus, kad pro jį nepersišviestų saulė. Jei matote saulės kontūrus, geriau naudoti dvigubą sluoksnį.

Audinys turi pilnai uždengti visą lango stiklą, geriausia – su kelių centimetrų persidengimu per rėmus. Pritvirtinti jį galima įvairiais būdais:

• Jei yra galimybė, virš lango išorėje galima įrengti paprastą karnizą ar strypą.
• Daugiabučiuose patogiausia naudoti ant lango rėmo klijuojamus kabliukus, kurie nepažeidžia fasado.
• Laikinam sprendimui tiks ir tvirta lipni juosta ar segtukai.

Svarbu, kad audinys būtų gerai įtemptas – laisvai plevėsuojanti paklodė praleis karštį pro kraštus ir nebus tokia efektyvi.

Ką dar galima padaryti norint vėsesnių namų?

Nors išorinė apsauga nuo saulės yra itin veiksminga, ją galima derinti ir su kitais metodais, kurie padės palaikyti malonesnę temperatūrą namuose.

Naktinis vėdinimas. Atidarykite langus plačiai vakare ir palikite per naktį, kai lauko temperatūra nukrenta. Skersvėjis padės išvėdinti per dieną susikaupusią šilumą, ir rytą namai pasitiks gaivesni.

Langų sandarumas. Patikrinkite, ar pro langų rėmus nesiskverbia karštas oras. Jei jaučiate skersvėjį, sandarinimo juostelės yra pigus ir efektyvus būdas išspręsti šią problemą.

Veidrodinė plėvelė. Ant stiklo iš vidaus klijuojama speciali plėvelė veikia ištisus metus. Vasarą ji atspindi dalį saulės spindulių, o žiemą – sulaiko šilumą kambaryje. Tai vienkartinė investicija, duodanti ilgalaikę naudą.

Kartais efektyviausi sprendimai yra patys paprasčiausi. Užuot investavus į brangią įrangą, verta išbandyti šį laiko patikrintą metodą – rezultatas gali maloniai nustebinti ne tik vėsesniu kambariu, bet ir mažesne elektros sąskaita.