Lietuvio išradingumas: kaip seną ir kiaurą pašiūrę paversti šilta patalpa vos per savaitgalį

Kaip lietuvis pavertė kiaurą pašiūrę šilta dirbtuve: prireikė vos vieno savaitgalio ir kelių pigių medžiagų

„Viduje šąla taip pat kaip lauke — kokia iš jos prasmė?” – šį klausimą sau užduoda daugelis, žvelgdami į savo seną pašiūrę, sandėliuką ar ūkinį pastatą. Atrodo, kad sienos – lyg rėtis, pro kurį švilpauja vėjas, įrankiai rūdija nuo drėgmės, o žiemą net nesinori atidaryti durų. Tačiau pasirodo, kad šią problemą galima išspręsti greitai ir neišleidžiant šimtų eurų. Štai kaip per vieną savaitgalį ir su minimaliomis išlaidomis apšiltinti tokią patalpą.

Pirmas žingsnis: raskite, pro kur pabėga šiluma

Prieš imantis bet kokių apšiltinimo darbų, būtina išsiaiškinti, kur yra didžiausi šilumos nuostoliai. Paprasčiausias būdas – ankstyvą rytą, kai lauke dar tylu, užeiti į vidų ir ieškoti šviesos plyšių. Kiekviena prasiskverbianti šviesos juostelė reiškia skersvėjį ir šalčio tiltą.

Dažniausiai šiluma „bėga“ pro durų kraštus, langų rėmus bei stogo ir sienų sandūras. Perbraukite ranka palei šias vietas – iškart pajusite, kur traukia šaltis. Kiekvieną probleminę vietą verta pasižymėti kreida ar lipnia juosta.

„Maniau, kad pagrindinė bėda – stogas, – patirtimi dalijasi projektą įgyvendinęs Algirdas. – Bet kai atidžiau patikrinau, paaiškėjo, kad apie 70 procentų šalčio patenka per durų kraštus ir tarpus grindyse.“

Trys pigios medžiagos, kurios daro stebuklus

Norint pasiekti puikų rezultatą, nebūtina investuoti į brangias medžiagas. Viską galima atlikti pasitelkus tris gerai žinomus ir nebrangius sprendimus, kuriuos rasite bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje.

• Polistirenas. Idealiai tinka sienoms. Jis lengvas, lengvai pjaustomas paprastu peiliu, gerai priglunda prie nelygių paviršių ir, svarbiausia, nekaupia drėgmės.
• Mineralinė vata. Geriausias pasirinkimas stogui ir luboms. Dėl savo lankstumo ji puikiai užpildo netaisyklingus tarpus tarp gegnių.
• Šiaudai su moliu arba pjuvenos. Senas, laiko patikrintas ir beveik nieko nekainuojantis būdas grindims apšiltinti.

Svarbiausi darbai: stogas ir grindys

Šiluma visada kyla į viršų, todėl stogas yra svarbiausias prioritetas. Mineralinę vatą ar polistireną reikia kloti vidinėje stogo pusėje, stengiantis kuo glaudžiau prispausti prie gegnių. Bet koks paliktas tarpas taps šalčio tiltu.

Antrasis frontas – grindys. Jei jos medinės, storas pjuvenų sluoksnis po lentomis sukurs puikią izoliacinę pagalvę. Jei grindys betoninės, ant jų galima kloti polistireno plokštes, o viršų uždengti fanera ar lentomis. Poveikis juntamas iškart – kojos nebešąla, o nuo žemės kylanti drėgmė nebepasiekia viduje laikomų daiktų.

„Po apšiltinimo termometras pašiūrėje rodė aštuonis laipsnius šilumos, kai lauke spaudė penkiolikos laipsnių šaltis, – džiaugiasi Algirdas. – Anksčiau temperatūra viduje ir lauke beveik nesiskyrė.“

Nematomas priešas – drėgmė

Net ir geriausia izoliacija taps bevertė, jei sušlaps. Pavyzdžiui, drėgmės prisigėrusi mineralinė vata praranda iki 40 procentų savo šiluminių savybių, o šiaudai pradeda pūti. Sprendimas – garo izoliacinė plėvelė.

Ji klojama iš vidinės patalpos pusės, prieš montuojant apšiltinimo sluoksnį. Svarbiausia – visas siūles kruopščiai suklijuoti lipnia juosta, kad neliktų jokių tarpų. Po lietaus ar atlydžio verta patikrinti, ar plėvelė neatsiklijavo – kelių minučių apžiūra gali išsaugoti viso savaitgalio darbą.

Paskutiniai akcentai: durys ir langai

Galiausiai lieka užsandarinti didžiausius šalčio šaltinius – duris ir langus. Visi plyšiai aplink durų staktą ir langų rėmus turėtų būti užpildyti montavimo putomis. Prie staktos galima priklijuoti polistireno juostas, kad neliktų tarpo tarp durų ir rėmo. Jei langai seni, juos iš vidaus galima tiesiog aptraukti polietileno plėvele.

Kai visi darbai baigti, užeikite į vidų, uždarykite duris ir kelias minutes pastovėkite. Jei nebejaučiate skersvėjo, vadinasi, misija įvykdyta – jūsų pašiūrė pasiruošusi net ir atšiauriausiai žiemai.